Pasikalbėjimų knygelė

lt Mėnesiai   »   ti ኣዋርሕ

11 [vienuolika]

Mėnesiai

Mėnesiai

11 [ዓሰርተሓደ]

11 [‘aseriteḥade]

ኣዋርሕ

awariḥi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių tigrinų Žaisti Daugiau
sausis ጥ- ጥ_ ጥ- -- ጥሪ 0
a-a---̣i a______ a-a-i-̣- -------- awariḥi
vasaris ለካቲት ለ___ ለ-ቲ- ---- ለካቲት 0
awar---i a______ a-a-i-̣- -------- awariḥi
kovas መ--ት መ___ መ-ቢ- ---- መጋቢት 0
t’-rī t____ t-i-ī ----- t’irī
balandis ሚያዝያ ሚ___ ሚ-ዝ- ---- ሚያዝያ 0
t’-rī t____ t-i-ī ----- t’irī
gegužė ጉ-በት ጉ___ ጉ-በ- ---- ጉንበት 0
t-irī t____ t-i-ī ----- t’irī
birželis -ነ ሰ_ ሰ- -- ሰነ 0
l-ka-ī-i l_______ l-k-t-t- -------- lekatīti
Tai šeši mėnesiai. እዚአ- ሽዱ-ተ ኣዋ-- -ዮ-። እ___ ሽ___ ኣ___ እ___ እ-አ- ሽ-ሽ- ኣ-ር- እ-ም- ------------------- እዚአን ሽዱሽተ ኣዋርሕ እዮም። 0
lek----i l_______ l-k-t-t- -------- lekatīti
Sausis, vasaris, kovas, ጥሪ------፣ መ--ት፣ ጥ__ ለ____ መ____ ጥ-፣ ለ-ቲ-፣ መ-ቢ-፣ --------------- ጥሪ፣ ለካቲት፣ መጋቢት፣ 0
l---t--i l_______ l-k-t-t- -------- lekatīti
balandis, gegužė ir birželis. ሚ-ዝ-፣ ጉንበትን-ሰነን። ሚ____ ጉ____ ሰ___ ሚ-ዝ-፣ ጉ-በ-ን ሰ-ን- ---------------- ሚያዝያ፣ ጉንበትን ሰነን። 0
m-ga--ti m_______ m-g-b-t- -------- megabīti
liepa ሓምለ ሓ__ ሓ-ለ --- ሓምለ 0
meg-b--i m_______ m-g-b-t- -------- megabīti
rugpjūtis ነ-ሰ ነ__ ነ-ሰ --- ነሓሰ 0
m--abī-i m_______ m-g-b-t- -------- megabīti
rugsėjis መ-ከ-ም መ____ መ-ከ-ም ----- መስከረም 0
m----i-a m_______ m-y-z-y- -------- mīyaziya
spalis ጥ-ምቲ ጥ___ ጥ-ም- ---- ጥቕምቲ 0
mī-----a m_______ m-y-z-y- -------- mīyaziya
lapkritis ሕ-ር ሕ__ ሕ-ር --- ሕዳር 0
m---z--a m_______ m-y-z-y- -------- mīyaziya
gruodis ታሕ-ስ ታ___ ታ-ሳ- ---- ታሕሳስ 0
gu-i--ti g_______ g-n-b-t- -------- gunibeti
Tai taip pat šeši mėnesiai. እዚ----- ---ተ -ዋር---የን። እ______ ሽ___ ኣ___ እ___ እ-ኦ-‘-ን ሽ-ሽ- ኣ-ር- እ-ን- ---------------------- እዚኦም‘ውን ሽዱሽተ ኣዋርሕ እየን። 0
gu--be-i g_______ g-n-b-t- -------- gunibeti
Liepa, rugpjūtis, rugsėjis, ሓ-ለ--ነሓሰ- --ከ--፣ ሓ___ ነ___ መ_____ ሓ-ለ- ነ-ሰ- መ-ከ-ም- ---------------- ሓምለ፣ ነሓሰ፣ መስከረም፣ 0
guni--ti g_______ g-n-b-t- -------- gunibeti
spalis, lapkritis, gruodis. ጥቕ--- ሕዳርን ----ን ጥ____ ሕ___ ታ____ ጥ-ም-፣ ሕ-ር- ታ-ሳ-ን ---------------- ጥቕምቲ፣ ሕዳርን ታሕሳስን 0
s-ne s___ s-n- ---- sene

Lotynų kalba – gyva kalba?

Šiandien anglų kalba yra pati svarbiausia universali kalba. Jos mokoma visame pasaulyje, ji yra oficiali daugelio tautų kalba. Seniau šį svarbų vaidmenį užėmė lotynų kalba. Ja kalbėjo lotynai. Jie gyveno Lacijaus regione, kurio centru buvo Roma. Lotynų kalba plito kartu su Romos imperija. Senovėje lotynų kalba buvo daugelio žmonių gimtoji kalba. Jie gyveno Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Tačiau šnekamoji lotynų kalba skyrėsi nuo klasikinės. Liaudies šnekamoji kalba buvo vadinama liaudies lotynų kalba. Romėnų užimtuose regionuose vyravo skirtingi dialektai. Viduramžiais nacionalinės kalbos vystydavosi iš dialektų. Iš lotynų kalbos kilusios kalbos yra vadinamos romanų kalbos. Jų grupei priklauso italų, ispanų ir portugalų kalbos. Prancūzų ir rumunų kalbų pagrindą taip pat sudaro lotynų kalba. Tačiau lotynų kalba neišnyko. Iki pat XIX a. tai buvo svarbi prekybininkų kalba. Be to, ji išlieka išsilavinusių žmonių kalba. Lotynų kalba tebėra svarbi šiandienos mokslui. Daugelis techninių terminų turi lotyniškas šaknis. Be to, lotynų, kaip užsienio kalba, vis dar tebėra mokoma mokyklose. O universitetai neretai tikisi, kad studentai ją mokės. Tad lotynų kalba tikrai nėra mirusi, nors ja jau nebekalbama. Pastaraisiais metais lotynų kalba sulaukė populiarumo. Ir vėl daugėja norinčiųjų jos išmokti. Ji laikoma pagrindiniu daugelio kalbų ir kultūrų raktu. Tad išdrįskite išmokti lotynų kalbą! Audaces fortuna adiuvat – drąsiems likimas palankus!