Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   fi Viikonpäivät

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [yhdeksän]

Viikonpäivät

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
pirmadienis maana---i m________ m-a-a-t-i --------- maanantai 0
antradienis ti----i t______ t-i-t-i ------- tiistai 0
trečiadienis ke----ii-ko k__________ k-s-i-i-k-o ----------- keskiviikko 0
ketvirtadienis to--tai t______ t-r-t-i ------- torstai 0
penktadienis p-rja-t-i p________ p-r-a-t-i --------- perjantai 0
šeštadienis la-a-t-i l_______ l-u-n-a- -------- lauantai 0
sekmadienis sun-u---i s________ s-n-u-t-i --------- sunnuntai 0
savaitė v----o v_____ v-i-k- ------ viikko 0
nuo pirmadienio iki sekmadienio maan-nt-i--- --n-----i--n m___________ s___________ m-a-a-t-i-t- s-n-u-t-i-i- ------------------------- maanantaista sunnuntaihin 0
Pirmoji diena yra pirmadienis. En---m----n-p--v--o- ---n---ai. E__________ p____ o_ m_________ E-s-m-ä-n-n p-i-ä o- m-a-a-t-i- ------------------------------- Ensimmäinen päivä on maanantai. 0
Antroji diena yra antradienis. Toinen --i-ä--n-----tai. T_____ p____ o_ t_______ T-i-e- p-i-ä o- t-i-t-i- ------------------------ Toinen päivä on tiistai. 0
Trečioji diena yra trečiadienis. Kol----päi---o--k-s-i-i-kk-. K_____ p____ o_ k___________ K-l-a- p-i-ä o- k-s-i-i-k-o- ---------------------------- Kolmas päivä on keskiviikko. 0
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Nelj-s -ä--- on ---s-a-. N_____ p____ o_ t_______ N-l-ä- p-i-ä o- t-r-t-i- ------------------------ Neljäs päivä on torstai. 0
Penktoji diena yra penktadienis. Vii-e-----v--o- pe----t--. V_____ p____ o_ p_________ V-i-e- p-i-ä o- p-r-a-t-i- -------------------------- Viides päivä on perjantai. 0
Šeštoji diena yra šeštadienis. K-u--s-pä-vä--n l----tai. K_____ p____ o_ l________ K-u-e- p-i-ä o- l-u-n-a-. ------------------------- Kuudes päivä on lauantai. 0
Septintoji diena yra sekmadienis. Seitsem-- ----- -n-su---nta-. S________ p____ o_ s_________ S-i-s-m-s p-i-ä o- s-n-u-t-i- ----------------------------- Seitsemäs päivä on sunnuntai. 0
Savaitė turi septynias dienas. Viikos----n-s-i-s--ä---ä----. V_______ o_ s________ p______ V-i-o-s- o- s-i-s-m-n p-i-ä-. ----------------------------- Viikossa on seitsemän päivää. 0
Mes dirbame tik penkias dienas. T--mme t-it- --i-i -ä-----vi-koss-. T_____ t____ v____ p_____ v________ T-e-m- t-i-ä v-i-i p-i-ä- v-i-o-s-. ----------------------------------- Teemme töitä viisi päivää viikossa. 0

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!