Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   tr Sayılar

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [yedi]

Sayılar

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: Ben s-y-yo---: B__ s_________ B-n s-y-y-r-m- -------------- Ben sayıyorum: 0
vienas, du, trys b----iki,-üç b___ i___ ü_ b-r- i-i- ü- ------------ bir, iki, üç 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Üçe-ka--r--ay---ru-. Ü__ k____ s_________ Ü-e k-d-r s-y-y-r-m- -------------------- Üçe kadar sayıyorum. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: S-y-a-a-----m-e-i-o-um: S______ d____ e________ S-y-a-a d-v-m e-i-o-u-: ----------------------- Saymaya devam ediyorum: 0
keturi, penki, šeši d--t,---ş, a--ı d____ b___ a___ d-r-, b-ş- a-t- --------------- dört, beş, altı 0
septyni, aštuoni, devyni ye--- -ek----d---z y____ s_____ d____ y-d-, s-k-z- d-k-z ------------------ yedi, sekiz, dokuz 0
Aš skaičiuoju. S-y--oru-. S_________ S-y-y-r-m- ---------- Sayıyorum. 0
Tu skaičiuoji. Sayıyors--. S__________ S-y-y-r-u-. ----------- Sayıyorsun. 0
Jis skaičiuoja. S-y-y-r -erk-k-. S______ (_______ S-y-y-r (-r-e-)- ---------------- Sayıyor (erkek). 0
Vienas. Pirmas. Bir- B-rinc-. B___ B_______ B-r- B-r-n-i- ------------- Bir. Birinci. 0
Du. Antras. İki. -kin-i. İ___ İ______ İ-i- İ-i-c-. ------------ İki. İkinci. 0
Trys. Trečias. Ü---Ü--n--. Ü__ Ü______ Ü-. Ü-ü-c-. ----------- Üç. Üçüncü. 0
Keturi. Ketvirtas. D-r-. Dö--ü--ü. D____ D________ D-r-. D-r-ü-c-. --------------- Dört. Dördüncü. 0
Penki. Penktas. B----B--in--. B___ B_______ B-ş- B-ş-n-i- ------------- Beş. Beşinci. 0
Šeši. Šeštas. Al--.--l-ınc-. A____ A_______ A-t-. A-t-n-ı- -------------- Altı. Altıncı. 0
Septyni. Septintas. Ye-i. --di-c-. Y____ Y_______ Y-d-. Y-d-n-i- -------------- Yedi. Yedinci. 0
Aštuoni. Aštuntas. Se--z.-Se-iz---i. S_____ S_________ S-k-z- S-k-z-n-i- ----------------- Sekiz. Sekizinci. 0
Devyni. Devintas. D---z. D-k--u-c-. D_____ D_________ D-k-z- D-k-z-n-u- ----------------- Dokuz. Dokuzuncu. 0

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!