Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   et Arvud

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [seitse]

Arvud

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: M-----n-a-: M_ l_______ M- l-e-d-n- ----------- Ma loendan: 0
vienas, du, trys ü--- ----- ko-m ü___ k____ k___ ü-s- k-k-, k-l- --------------- üks, kaks, kolm 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. M- -o--da- k-l-e-i. M_ l______ k_______ M- l-e-d-n k-l-e-i- ------------------- Ma loendan kolmeni. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: M--l-e---- -d-s-: M_ l______ e_____ M- l-e-d-n e-a-i- ----------------- Ma loendan edasi: 0
keturi, penki, šeši ne--- -i--, -uu-, n____ v____ k____ n-l-, v-i-, k-u-, ----------------- neli, viis, kuus, 0
septyni, aštuoni, devyni s---se- --h--s-, üh--sa s______ k_______ ü_____ s-i-s-, k-h-k-a- ü-e-s- ----------------------- seitse, kaheksa, üheksa 0
Aš skaičiuoju. Ma loen-an. M_ l_______ M- l-e-d-n- ----------- Ma loendan. 0
Tu skaičiuoji. S- --e---d. S_ l_______ S- l-e-d-d- ----------- Sa loendad. 0
Jis skaičiuoja. Ta--oe-dab. T_ l_______ T- l-e-d-b- ----------- Ta loendab. 0
Vienas. Pirmas. Ü----Esi---e. Ü___ E_______ Ü-s- E-i-e-e- ------------- Üks. Esimene. 0
Du. Antras. Kaks- Teine. K____ T_____ K-k-. T-i-e- ------------ Kaks. Teine. 0
Trys. Trečias. Ko--- Kol---. K____ K______ K-l-. K-l-a-. ------------- Kolm. Kolmas. 0
Keturi. Ketvirtas. N---.-N-l---. N____ N______ N-l-. N-l-a-. ------------- Neli. Neljas. 0
Penki. Penktas. Viis---ii-s. V____ V_____ V-i-. V-i-s- ------------ Viis. Viies. 0
Šeši. Šeštas. Ku-s--K---s. K____ K_____ K-u-. K-u-s- ------------ Kuus. Kuues. 0
Septyni. Septintas. S-----. S-----e-. S______ S________ S-i-s-. S-i-s-e-. ----------------- Seitse. Seitsmes. 0
Aštuoni. Aštuntas. K-he-sa---a----as. K_______ K________ K-h-k-a- K-h-k-a-. ------------------ Kaheksa. Kaheksas. 0
Devyni. Devintas. Ü--ksa- Üh-k---. Ü______ Ü_______ Ü-e-s-. Ü-e-s-s- ---------------- Üheksa. Üheksas. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + estų (1-100) MP3 estų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!