Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaičiai   »   ro Numere

7 [septyni]

Skaičiai

Skaičiai

7 [şapte]

Numere

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Aš skaičiuoju: E--nu---: E_ n_____ E- n-m-r- --------- Eu număr: 0
vienas, du, trys un-, -o-, t-ei u___ d___ t___ u-u- d-i- t-e- -------------- unu, doi, trei 0
(Aš) skaičiuoju iki trijų. Eu n-m-----n--la tr--. E_ n____ p___ l_ t____ E- n-m-r p-n- l- t-e-. ---------------------- Eu număr până la trei. 0
(Aš) skaičiuoju toliau: E--n-----ma- d-pa-te: E_ n____ m__ d_______ E- n-m-r m-i d-p-r-e- --------------------- Eu număr mai departe: 0
keturi, penki, šeši p-tr-- -inc-, ş-se, p_____ c_____ ş____ p-t-u- c-n-i- ş-s-, ------------------- patru, cinci, şase, 0
septyni, aštuoni, devyni ş--te, --t----uă ş_____ o___ n___ ş-p-e- o-t- n-u- ---------------- şapte, opt, nouă 0
Aš skaičiuoju. E----m--. E_ n_____ E- n-m-r- --------- Eu număr. 0
Tu skaičiuoji. T--n-----. T_ n______ T- n-m-r-. ---------- Tu numeri. 0
Jis skaičiuoja. E- numă--. E_ n______ E- n-m-r-. ---------- El numără. 0
Vienas. Pirmas. Unu.---imul. U___ P______ U-u- P-i-u-. ------------ Unu. Primul. 0
Du. Antras. D--.--l-do-le-. D___ A_ d______ D-i- A- d-i-e-. --------------- Doi. Al doilea. 0
Trys. Trečias. T-e---A--tr-il-a. T____ A_ t_______ T-e-. A- t-e-l-a- ----------------- Trei. Al treilea. 0
Keturi. Ketvirtas. P-tru.-A- Pa-rulea. P_____ A_ P________ P-t-u- A- P-t-u-e-. ------------------- Patru. Al Patrulea. 0
Penki. Penktas. C-nci- Al ci---le-. C_____ A_ c________ C-n-i- A- c-n-i-e-. ------------------- Cinci. Al cincilea. 0
Šeši. Šeštas. Şas-. -l-ş---l-a. Ş____ A_ ş_______ Ş-s-. A- ş-s-l-a- ----------------- Şase. Al şaselea. 0
Septyni. Septintas. Şa--e---- ş---e-e-. Ş_____ A_ ş________ Ş-p-e- A- ş-p-e-e-. ------------------- Şapte. Al şaptelea. 0
Aštuoni. Aštuntas. O-t. -l-opt--e-. O___ A_ o_______ O-t- A- o-t-l-a- ---------------- Opt. Al optulea. 0
Devyni. Devintas. No--- -l--o---e-. N____ A_ n_______ N-u-. A- n-u-l-a- ----------------- Nouă. Al nouălea. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + rumunų (1-100) MP3 rumunų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Mintys ir kalba

Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!