Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   no Sport / idrett

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [førtini / ni og førti]

Sport / idrett

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? D--ve- ---med --o-t? D_____ d_ m__ s_____ D-i-e- d- m-d s-o-t- -------------------- Driver du med sport? 0
Taip, aš privalau judėti. J-,---g--å-b--ege ---. J__ j__ m_ b_____ m___ J-, j-g m- b-v-g- m-g- ---------------------- Ja, jeg må bevege meg. 0
(Aš) lankau sporto klubą. J-g g-- --en s----s-lubb. J__ g__ i e_ s___________ J-g g-r i e- s-o-t-k-u-b- ------------------------- Jeg går i en sportsklubb. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Vi--p---er-f-tbal-. V_ s______ f_______ V- s-i-l-r f-t-a-l- ------------------- Vi spiller fotball. 0
Kartais (mes) plaukome. A-----t-l s--m-er --. A_ o_ t__ s______ v__ A- o- t-l s-ø-m-r v-. --------------------- Av og til svømmer vi. 0
Arba važinėjamės dviračiais. El--- -- s-kle-. E____ v_ s______ E-l-r v- s-k-e-. ---------------- Eller vi sykler. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. I--y-- -å- f-nne--d-t ----otb-lls---ion. I b___ v__ f_____ d__ e_ f______________ I b-e- v-r f-n-e- d-t e- f-t-a-l-t-d-o-. ---------------------------------------- I byen vår finnes det en fotballstadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. Det-f--n-- også en svø-----ll me- ---stue. D__ f_____ o___ e_ s_________ m__ b_______ D-t f-n-e- o-s- e- s-ø-m-h-l- m-d b-d-t-e- ------------------------------------------ Det finnes også en svømmehall med badstue. 0
Ir yra golfo aikštė. O---e- finn-s--- g----a-e. O_ d__ f_____ e_ g________ O- d-t f-n-e- e- g-l-b-n-. -------------------------- Og det finnes en golfbane. 0
Ką rodo per televizorių? Hva e- d-- på--V? H__ e_ d__ p_ T__ H-a e- d-t p- T-? ----------------- Hva er det på TV? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Det -- f-tb--l------k-u--- --. D__ e_ f__________ a______ n__ D-t e- f-t-a-l-a-p a-k-r-t n-. ------------------------------ Det er fotballkamp akkurat nå. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. De- ty--e-laget s---l-r---t de--en-elske. D__ t____ l____ s______ m__ d__ e________ D-t t-s-e l-g-t s-i-l-r m-t d-t e-g-l-k-. ----------------------------------------- Det tyske laget spiller mot det engelske. 0
Kas laimi? Hv-m-v-nn--? H___ v______ H-e- v-n-e-? ------------ Hvem vinner? 0
Neturiu supratimo / nežinau. Jeg h-r i--e --iling. J__ h__ i___ p_______ J-g h-r i-k- p-i-i-g- --------------------- Jeg har ikke peiling. 0
Šiuo metu lygiosios. For ----lik-et e----t-u-v--ort. F__ ø_________ e_ d__ u________ F-r ø-e-l-k-e- e- d-t u-v-j-r-. ------------------------------- For øyeblikket er det uavgjort. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. Do-mere--k-mm-r-----B--gi-. D_______ k_____ f__ B______ D-m-e-e- k-m-e- f-a B-l-i-. --------------------------- Dommeren kommer fra Belgia. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. N--e----t el-ev---et-r. N_ e_ d__ e____________ N- e- d-t e-l-v---e-e-. ----------------------- Nå er det elleve-meter. 0
Įvartis! Vienas — nulis! M--!--t- m-t--u--! M___ E__ m__ n____ M-l- E-t m-t n-l-! ------------------ Mål! Ett mot null! 0

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...