Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   nn Idrett

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [førtini / ni og førti]

Idrett

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? D-iv d- --- s--rt? D___ d_ m__ s_____ D-i- d- m-d s-o-t- ------------------ Driv du med sport? 0
Taip, aš privalau judėti. J-,-e--m--r--e ---me-. J__ e_ m_ r___ p_ m___ J-, e- m- r-r- p- m-g- ---------------------- Ja, eg må røre på meg. 0
(Aš) lankau sporto klubą. E---r-med-- -it --re------. E_ e_ m__ i e__ i__________ E- e- m-d i e-t i-r-t-s-a-. --------------------------- Eg er med i eit idrettslag. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. V--sp-lar -o--a--. V_ s_____ f_______ V- s-e-a- f-t-a-l- ------------------ Vi spelar fotball. 0
Kartais (mes) plaukome. Av-o- ti- s----er -i. A_ o_ t__ s______ v__ A- o- t-l s-ø-m-r v-. --------------------- Av og til svømmer vi. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Ell---v---y----. E____ v_ s______ E-l-r v- s-k-a-. ---------------- Eller vi syklar. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. I by-n---r-er-det-e-n -ot-a-l-ta--o-. I b___ v__ e_ d__ e__ f______________ I b-e- v-r e- d-t e-n f-t-a-l-t-d-o-. ------------------------------------- I byen vår er det ein fotballstadion. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. De- -- --n -vø---ha-l--ed b-dst--e--g. D__ e_ e__ s_________ m__ b_______ ò__ D-t e- e-n s-ø-m-h-l- m-d b-d-t-v- ò-. -------------------------------------- Det er ein svømmehall med badstove òg. 0
Ir yra golfo aikštė. Og d-t -r-e-n---lfba-e. O_ d__ e_ e__ g________ O- d-t e- e-n g-l-b-n-. ----------------------- Og det er ein golfbane. 0
Ką rodo per televizorių? Kva -r d---p- TV? K__ e_ d__ p_ T__ K-a e- d-t p- T-? ----------------- Kva er det på TV? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. Det-e- fotb--l--m- --t- n-. D__ e_ f__________ n___ n__ D-t e- f-t-a-l-a-p n-t- n-. --------------------------- Det er fotballkamp nett no. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. D-t--y-k--la-et--------m-- det --g--sk-. D__ t____ l____ s_____ m__ d__ e________ D-t t-s-e l-g-t s-e-a- m-t d-t e-g-l-k-. ---------------------------------------- Det tyske laget spelar mot det engelske. 0
Kas laimi? Kv-------? K___ v____ K-e- v-n-? ---------- Kven vinn? 0
Neturiu supratimo / nežinau. E- a--r ----e. E_ a___ i_____ E- a-a- i-k-e- -------------- Eg anar ikkje. 0
Šiuo metu lygiosios. D-t--- ---gjo-- -kk-rat-n-. D__ e_ u_______ a______ n__ D-t e- u-v-j-r- a-k-r-t n-. --------------------------- Det er uavgjort akkurat no. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. D--m-r-n----------lg-a. D_______ e_ f__ B______ D-m-a-e- e- f-å B-l-i-. ----------------------- Dommaren er frå Belgia. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. N- er---- ell----me-er. N_ e_ d__ e____________ N- e- d-t e-l-v---e-e-. ----------------------- No er det elleve-meter. 0
Įvartis! Vienas — nulis! M--!-Ei--n-ll! M___ E________ M-l- E-n-n-l-! -------------- Mål! Ein-null! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + nynorskas (1-100) MP3 nynorskas (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...