Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   sq Nё hotel – Mbёrritja

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [njёzeteshtatё]

Nё hotel – Mbёrritja

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? A -e-i--d--j--d-omё ---li-ё? A k___ n_____ d____ t_ l____ A k-n- n-o-j- d-o-ё t- l-r-? ---------------------------- A keni ndonjё dhomё tё lirё? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. K-- re---v-a--nj--dho--. K__ r________ n__ d_____ K-m r-z-r-u-r n-ё d-o-ё- ------------------------ Kam rezervuar njё dhomё. 0
Mano pavardė — Miuler (is). E-ri-i- -s-t--Myler. E___ i_ ё____ M_____ E-r- i- ё-h-ё M-l-r- -------------------- Emri im ёshtё Myler. 0
Man reikia vienviečio kambario. D-a-n-ё-d-----t-k-. D__ n__ d____ t____ D-a n-ё d-o-ё t-k-. ------------------- Dua njё dhomё teke. 0
Man reikia dviviečio kambario. D-a--jё--homё-çif-. D__ n__ d____ ç____ D-a n-ё d-o-ё ç-f-. ------------------- Dua njё dhomё çift. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? S- -us---n -h-m- --r-n-ё--at-? S_ k______ d____ p__ n__ n____ S- k-s-t-n d-o-a p-r n-ё n-t-? ------------------------------ Sa kushton dhoma pёr njё natё? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Du- -jё dho-- me-----o. D__ n__ d____ m_ b_____ D-a n-ё d-o-ё m- b-n-o- ----------------------- Dua njё dhomё me banjo. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. D-a-n-ё dh--ё--e--ush. D__ n__ d____ m_ d____ D-a n-ё d-o-ё m- d-s-. ---------------------- Dua njё dhomё me dush. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? A-m--d----s--h --o---? A m___ t_ s___ d______ A m-n- t- s-o- d-o-ё-? ---------------------- A mund ta shoh dhomёn? 0
Ar čia yra garažas? A -a ---az--kёtu? A k_ g_____ k____ A k- g-r-z- k-t-? ----------------- A ka garazh kёtu? 0
Ar čia yra seifas? A ka-kasa--r---kёtu? A k_ k________ k____ A k- k-s-f-r-ё k-t-? -------------------- A ka kasafortё kёtu? 0
Ar čia yra faksas? A ka---k- kёtu? A k_ f___ k____ A k- f-k- k-t-? --------------- A ka faks kёtu? 0
Gerai, aš imu kambarį. M---- p----------h-m-n. M____ p_ e m___ d______ M-r-, p- e m-r- d-o-ё-. ----------------------- Mirё, po e marr dhomёn. 0
Čia raktai. U-dhё--n- çe-sa-. U________ ç______ U-d-ё-o-i ç-l-a-. ----------------- Urdhёroni çelsat. 0
Čia mano bagažas. Ur-h--------li-hen -i--. U________ v_______ t____ U-d-ё-o-i v-l-x-e- t-m-. ------------------------ Urdhёroni valixhen time. 0
Kelintą valandą pusryčiai? Nё ---rё -ah-t-m--g-e--? N_ ç____ h____ m________ N- ç-o-ё h-h-t m-n-j-s-? ------------------------ Nё ç’orё hahet mёngjesi? 0
Kelintą valandą pietūs? N--ç--rё hah---d--ka? N_ ç____ h____ d_____ N- ç-o-ё h-h-t d-e-a- --------------------- Nё ç’orё hahet dreka? 0
Kelintą valandą vakarienė? Nё----rё --h-- d---a? N_ ç____ h____ d_____ N- ç-o-ё h-h-t d-r-a- --------------------- Nё ç’orё hahet darka? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + albanų (1-100) MP3 albanų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!